Meistriškumas

Pažangos dvasia

Amato menas, kuris perduodamas iš kartos į kartą.
Kai kurios meno formos yra tokios unikalios ir rafinuotos, kad ne tik išgyvena per amžius, bet ir ima iš tiesų klestėti.

Sudėtingas Edo Kiriko stiklo raižybos metodas yra geras to pavyzdys. 200 metų istoriją turinčio amato įgūdžius meistrai perima su pasididžiavimu ir vertina kaip turtingą paprotį. Tuo pačiu jie yra šiuolaikiniai kūrėjai ir nėra linkę savo darbą vertinti siaurai vien per griežtos tradicijos prizmę.

„Tradicija – tikrai plačios reikšmės žodis su įvairiomis skirtingomis prasmėmis, - aiškina trečiosios kartos Edo Kiriko amato meistras Yoshiro Kobayashi. - Tai nėra kažkokia našta, kurią žmonės užsikrauna ant pečių ar dalykas, dėl kurio jie verčiami kažką daryti. Tikiu, jog tai yra reiškinys, gimęs iš kasdieninio žmogaus aktyvumo ir susikūręs natūraliai iš papročio kartojimo. Tai tiesiog sujungia viską.“

Tikslus kartojimas labai svarbus Edo Kiriko menui, o ilgi metai praktikos ir mokymosi yra būtini bet kuriam ambicingam amatininkui. Kobayashi, kaip ir daugelis jo kartos žmonių, pradėjo mokytis dar vaikystėje - būdamas vos 13-os metų jis prisijungė prie savo tėvo dirbtuvės.
„Tais laikais sekiodavai paskui vyresnius meistrus ir mokydavaisi žiūrėdamas, o tai užtrukdavo po 10 valandų per dieną, - pasakoja jis - Užsiėmimas buvo tikrai varginantis.“

Savo įgūdžius jis tobulino sunkiu darbu. Pasak jo, tikru profesionalu jis nesijautė iki pat 33-ejų, kai šio amato kolegos jam skyrė specialų apdovanojimą. Mokytis šio amato – itin reiklus užsiėmimas, tačiau tie pratybų metai yra būtini, nes toks stiklo apdirbimas – kuris atsirado Tokijo regione Edo eros pabaigoje – yra nepaprastai kruopštus darbas ir reikalauja tokio perfekcionizmo lygio, koks yra būdingas į detalių svarbą orientuotai japonų kultūrai.
„Japonai kreipia dėmesį į mažas smulkmenas, - sako kobayashi – jiems iš tiesų rūpi detalės… Tai nusikelia beveik iki pasąmonės ir tampa gyvenimo būdu, apie kurį pats nenutuoki.“
Yoshiro Kobayashi, Edo Kiriko meistras
Pačiam Kobayashi jo darbo sudėtingumo lygis yra svarbus faktorius siekiant užtikrinti aukštą išbaigto darbo kokybę, o taip pat svarbi dalis to gilaus pasitenkinimo jausmo ir malonumo, kurį jis gauna iš savo amato.

„Esu tikras, kad ši filosofija ypač atsiliepia meistro darbui, - sako jis – Mažiausia sudėtingos delionės dalis turi didelę reikšmę. Todėl bet ką kurdami jie būna labai rūpestingi. Tai lemia ir asmeninį meistro pasitenkinimą savo darbu.“

Nors jis aistringai kalba apie Edo Kiriko amatą ir iš šio darbo metams bėgant pasisemė daug malonumo, Kobayashi nespaudžia savo sūnaus sekti jo pėdomis. Priešingai – jis drąsina savo atžalą tyrinėti alternatyvias karjeros galimybes.
Vis dėlto šeimos istorijos bei tradicijos pašaukimas pasirodė per stiprus - sūnus Yogei prisijungė prie šeimos verslo. Jis, į darbus pažiūrėdamas šiuolaikiškomis akimis, kuria produktus, kuriuos ištobulino ir vertina ankstesnės kartos.

„Turėti galimybę daryti tai, ką mėgsti ir iš to pragyventi, yra nuostabu, - sako Kobayashi – Džiaugiuosi, jog pasirinkau šį darbą.“
Pažangos dvasia

Meistrai iš kartos į kartą

Edo Kiriko stiklų apdirbėjai sukūrė rafinuotą Lexus LS vidaus panelę. Ji suteikia keleiviams atmosferą, kuri ir pagarbiai švelni, ir tuo pačiu tokia įspūdinga, kad atima žadą.

Siekdami suteikti kokybiškesnes paslaugas, savo svetainėje naudojame slapukus. Daugiau informacijos